Komentarai

E. Kadys. Ar Lietuvai būtinas individualaus konstitucinio skundo retroaktyvus veikimas?

Po nesėkmingo pirmojo bandymo 2017 metų pavasario sesijoje, Lietuvos Respublikos Seimas antrą kartą ėmėsi veiksmų siekdamas įteisinti individualų konstitucinį skundą. Už šią Konstitucijos pataisą balsavo 79 Seimo nariai. Vis dėlto, šis projektas, priešingai, nei ankstesnis, teiktas 2017 metų pavasario sesijoje, nenumato galimybės įtvirtinti Konstitucinio Teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus asmens individualų konstitucinį skundą, retroaktyvaus veikimo. Akto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „kiek projekto rengėjams yra žinoma, vienintelėje Lenkijoje konstituciniu lygiu įtvirtinama, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl norminio akto neatitikties Konstitucijai yra pagrindas atnaujinti teisinį procesą“. Retroaktyvus veikimo įtvirtinimo atsisakymas taip pat grindžiamas tuo, kad  galioja bendra taisyklė, pagal kurią Konstitucinio Teismo sprendimai galioja tik į ateitį.

Atsižvelgiant į projekto autorių pateiktus motyvus,  svarstytina, ar tikrai siūlomas modelis  yra tinkamesnis, lyginant su ankstesniu, kuriuo remiantis Konstitucijoje expressis verbis būtų įtvirtintos ir sprendimų, priimtų išnagrinėjus asmens individualų konstitucinį skundą, retroaktyvus veikimas. Tokia abejonė galima dėl šių priežasčių:

Pirma, sprendimų, priimtų išnagrinėjus asmens skundą, retroaktyvaus veikimo expressis verbis įtvirtinimas Konstitucijos 107 straipsnyje, galėtų būtų laikomas Konstitucine  garantija, užtikrinančia proceso atnaujinimo galimybę. Tai reiškia, kad, esant tokiam reguliavimui, Seimas, kaip įstatymų leidybos institucija, priimdamas individualaus konstitucinio skundo įgyvendinimui būtinus įstatymus, juose privalėtų nenukrypti nuo Konstitucijos keitimo projekto 106 straipsnyje nurodytų asmenų teisės  atnaujinti teismo procesą, jeigu būtų priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, nurodantis, kad įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Lietuvos Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

Antra, priešingai nei teigia projekto autoriai, ne vien Lenkijos teisinėje sistemoje yra įtvirtinta Konstitucinio Teismo sprendimo retroaktyvi galia (ex tunc), kaip pagrindas atnaujinti teismo procesą byloje, kurioje buvo taikomas Konstitucijai prieštaraujantis norminis teisės aktas.  Analogiškas nuostatas numato ir kitų valstybių Konstitucijos, pavyzdžiui Austrijos bei Portugalijos. Minėtose valstybėse toks teisinis reguliavimas grindžiamas argumentu, jog kai norminis  teisės aktas pripažįstamas  prieštaraujančiu  Konstitucijai, toks veiksmas implikuoja ir Konstitucinio Teismo nutarimų padarinius ex tunc (liet. retroaktyvus veikimas), nes Konstitucijos viršenybei užtikrinti poveikio  ex nunc (liet. galiojimas nuo priėmimo momento), šiuo atveju aiškiai neužtenka. Kitaip tariant, vien Konstituciniam Teismui pripažinus, jog norminis aktas prieštarauja Konstitucijai ir tokio jo sprendimo palikimas galioti tik į ateitį (ex nunc)  neatliktų savo funkcijos. Taigi, siekiant užtikrinti teisinės valstybės principą, būtina įtvirtinti konstituciniu lygmeniu tokio sprendimo retroaktyvų galiojimą.

Trečia, teisinių padarinių įtvirtinimas Konstitucijoje, užtikrintų teisinį apibrėžtumą teisinės galios aukščiausiu lygmeniu bei užkirstų kelią galimoms interpretacijoms keičiant individualiam konstituciniam skundui įgyvendinti reikalingus įstatymus. Įstatymų leidėjas  atlikdamas pakeitimus, privalėtų laikytis suformuotos nuostatos, jog Konstitucinio Teismo sprendimas, kurio pagal individualų konstitucinį skundą buvo pripažintas norminis teisės aktas prieštaraujantis Konstitucijai, turi retroaktyvią galią.

Bet kuriuo atveju svarbu pažymėti tai, kad teisinių padarinių įtvirtinimas Konstituciniu lygmeniu ar įstatyminiu lygmeniu po to kai pripažįstama, jog norminis teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, savaime nelemia to, jog  šio  teisės akto pagrindu priimti teismo sprendimai laikomi neteisėtais ex lege. Priimti teismo sprendimai galėtų būti pakeisti ar panaikinti tik tuomet, kai teismas atnaujinęs procesą byloje įvertintų visas bylos aplinkybes ir nuspręstų, ar atitinkamas sprendimas turėtų būti keičiamas.

Back to top button