Vis dar netinkamai įgyvendinama Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija
Balandžio 30 dieną Seimo kontrolieriaus iniciatyva organizuotame susitikime valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai išklausė Neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo 2017 m. stebėsenos ataskaitą, kurioje Neįgaliųjų reikalų departamentas ir nevyriausybinės organizacijos išryškino svarbiausius JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo šalyje trūkumus.
Iš viso per LRT televiziją, įskaitant LRT kultūrą, 2017 m. parodyta 1116 valandų titruotos produkcijos (6,6 procentai nuo bendro transliacijų laiko), su vertimu į gestų kalbą – 350 valandų (2 procentai nuo bendro transliacijų laiko), o audiovizualinio laidų pritaikymo akliesiems apskritai nėra“, – tai nerimą keliantys rodikliai atkreipė dėmesį Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovas Augustinas Normantas.
Pastebėta, kad valstybė privalo užtikinti negalią turinčių asmenų informuotumą, sudaryti sąlygas jiems dalyvauti visuomeniniame gyvenime – būti aktyviais piliečiais, pilnaverčiais visuomenės nariais.
Ataskaitoje pastebima, kad šalis netinkamai užtikrina asmenų, turinčių negalią dalyvavimą politiniame ir visuomeniniame gyvenime. „Reikia tobulinti įstatymines nuostatas dėl rinkimų prieinamumo (fizinės aplinkos ir informacijos) užtikrinimo, bei skirti lėšų ir tinkamai pritaikyti žmonėms su negalia balsavimo apylinkių patalpas“, – pastebima ataskaitoje.
Be to, paminėtina, kad balandžio 26 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu nusprendė, kad Vyriausioji rinkimų komisija ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybės per 2016 metų rinkimus nesudarė tinkamų sąlygų balsuoti žmonėms su judėjimo negalia, nes neužtikrino jiems pritaikytos aplinkos. Pareiškėjams buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad asmenims su negalia sunkiai prieinamos sveikatos priežiūros įstaigos, neprieinamos regionuose (kaimiškosiose vietovėse). Iš 340 apklausoje dalyvavusių sveikatos priežiūros įstaigų tik 19 proc. pritaikytos fizinę negalią turintiems asmenims, net 68 proc. apklausoje dalyvavusių įstaigų teigė esančios pritaikytos iš dalies, o 13 proc. tvirtino apskritai neprieinamos fizinę negalią turintiems asmenims.
Taip pat nors ir transporto prieinamumą, žmonių su specialiaisiais poreikiais, aptarnavimą reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai, transporto priemonės vis dar nėra tinkamai pritaikytos asmenims, turintiems fizinę negalią.
Dar 2010 metais LR Seimas ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą. Konvencijos tikslas – skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencijoje įtvirtinti neįgalių asmenų lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, darbą, užimtumą ir išsilavinimą, galimybė dalyvauti politiniame bei kultūriniame gyvenime.
