B.I.T.A. naujienosTech+Law

Technologijų pažanga – peilis intelektinei nuosavybei?

Ką reiškia autorinių kūrinių apsauga XXI amžiuje? Kaip užtikrinti jos saugumą ir nuo ko? Šie klausimai aptarti intelektinės nuosavybės problemoms nagrinėti skirtame renginyje „Baltic Intellectual Property Summit 2018”. Jame siekta teisės profesionalus išsamiau supažindinti su patentų, autorių teisių ir prekės ženklų aktualijomis. Temas pristatė ir apie intelektinei nuosavybei iškylančias grėsmes diskutavo specialistai iš Lietuvos ir užsienio.

Interneto svetainių blokavimo iššūkiai

Konferencija pradėta nagrinėjant nelegalaus turinio svetainių blokavimą. Pasak Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo teisingumo teismo teisėjo Sir Richard Arnold, kol kas tai efektyviausias būdas intelektinės nuosavybės teisėms išsaugoti. Šis įrankis naudojamas visoje Europoje, nors būdai tam bei panaudojimas skirtingose šalyse kol kas nėra vienodas. Tai priemonė, kuria interneto tiekėjas yra įpareigotas užblokuoti autorių teises pažeidžiančias svetaines. Ši praktika naudojama tiek riboti prieigai prie nelegalių filmų ir muzikos, tiek tiesioginėms transliacijoms. Pavyzdžiui, tiklalapių blokavimo realiu laiku technologija leidžia nelegaliai futbolo varžybas transliuojančią svetainę užblokuoti būtent rungtynių rodymo metu.

Ši priemonė vertinama kontraversiškai, kadangi gali būti interpretuojama kaip informacijos laisvės ribojimas. Taip pat manoma, jog blokavimas neefektyvus dėl internete sklandančios medžiagos, kaip tokius draudimus apeiti. Kyla grėsmė, jog užblokavus vienas svetaines, atsiranda analogiškos. Tačiau, pasak teisininko Andriaus Iškausko, duomenų apsaugos srityje ši priemonė efektyvi. Daugiausiai tinklalapių Europoje blokuoja Portugalija bei Italija. Jų skaičius siekia maždaug tūkstantį. Jungtinėje karalystėje tokių tinklalapių beveik du šimtai. JAV atlikto tyrimo duomenimis, Portugalijoje apsilankymų nelegalų turinį teikiančiose svetainėse naudojant blokavimo metodą sumažėjo 75 proc., Jungtinėje Karalystėje – 23 proc.

Garsiausias svetainių blokavimo atvejis Lietuvoje – tinklalapio „Linkomanija”. Ieškinį pateikė Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA), kuri teismo prašė įpareigoti ryšio tiekėjus blokuoti autorių teises pažeidžiančią svetainę. Ši byla baigėsi sprendimu, jog savo pačių techninėmis priemonėmis interneto tiekėjas privalėjo pašalinti prieigą prie šios svetainės ieškovo sąskaita. Lietuvoje taip pat blokuojami nelegalūs lošimo internetiniai puslapiai.

Interneto „ledkalnio” problemos

Danijos teisininkas Erlen Westergaard pristatė dar vieną prieigą prie nelegalaus turinio internete – tamsiojo (dark net) ir giliojo (deep net) interneto. Manoma, kad tradicinės interneto naršyklės sudaro vos 1 proc. visos interneto informacijos. Minėtos platformos sukurtos JAV ir skirtos slaptai susisiekti agentams bei kariuomenei. Tačiau šiandien šios interneto plotmės prieinamos kiekvienam, gebančiam gerai naudotis kompiuteriu. Pagrindinė šių platformų mintis – neribota informacijos, prekių laisvė.

Tamsiajame internete praktiškai neįmanoma atsekti interneto naudotojo. Juo paprastai naudojasi nelegalias prekes bei paslaugas teikiantys ir norintys įsigyti asmenys, taip pat norintys nemokamai naudotis autorių teisių saugomais produktais – filmais, knygomis, muzika, prabangos prekėmis. Be to, čia vyksta prekyba konfidencialia įmonių ar organizacijų informacija. Tamsiajame internete praktiškai viskas yra nemokama, tačiau tinklalapių valdytojus galima paremti kriptovaliuta, kuri dar pasunkina originalaus IP adreso atsekimą. Šiais laikais tokius pažeidimus stengiamasi kontroliuoti nagrinėjant interneto turinį ir ieškant komunikacijos spragų. Pavyzdžiui, kai interneto naudotojas įkelia nuotraukas, kuriose matoma jų fotografavimo vieta.

Naujovės Lietuvoje ir Europoje

Valstybinio patentų biuro direktoriaus Arūno Želvio teigimu, Lietuvoje, palyginus su kitomis Baltijos bei Skandinavijos valstybėmis, užpildoma itin daug prekių ženklų paraiškų. Lietuva jau keletą metų lenkia tokias šalis kaip Švedija, Danija, o daugiau paraiškų 100 tūkstančių gyventojų užpildo tik Norvegijos ir Islandijos gyventojai. Daugiau nei 70 proc. prašymų pildoma internetu.

2019 m. įsigalios ES prekių ženklų reforma, atnešianti pakeitimus šioje srityje. Jos tikslas – sukurti modernesnę ir verslui patrauklesnę prekės ženklų registravimo sistemą. Vienas svarbiausių pakeitimų – prekės ženklas nebūtinai turės būti grafinis. Juo galės tapti ne tik vaizdo įrašas, bet ir holograma, judesio ženklas, garsas. Taip pat įsigalios garantinių ir sertifikavimo ženklų apsauga. Tai prekių charakteristikos, pagal kurias galima atskirti būtent tam tikrą prekės ženklą. Tokiomis savybėmis taps specifinis raštas, ženklas ar spalva. Be to, reglamentu sugriežtinamas prekių, pažymėtu ES įregistruotu prekės ženklu, įvežimas iš trečiųjų šalių. Ženklo savininkas tam tikrais atvejais galės uždrausti jų įvežimą į šalį. Be šių pakeitimų bus vykdomi ir kiti reikšmingi projektai visuomenės švietimo ir teisių gynimo srityse, kuriant bei palaikant tiek prekių ženklų paieškos, tiek administravimo sistemą.

Belgijos Apeliacinio teismo teisėjas Samuel Granata priminė, kad kol kas veiklos nepradėjęs Vieningas patentų teismas nagrinės ginčus, susijusius su ES patentais. Tokie ginčai iki šiol nagrinėti nacionaliniuose teismuose. Jį sudarys pirmosios instancijos teismas, Apeliacinis teismas ir kanceliarija. Ši institucija visoje Europoje turėtų užtikrinti efektyvesnį patentų įgijimą, įnešti teisinio aiškumo, sustiprinti Europos tarpvalstybinį ir išorinį konkurencingumą. Lietuva šį teismą ratifikavo 2017 m. liepos 1 d. Kol kas laukiama kitų valstybių ratifikavimo.

 

 

Raktažodžiai
Close
Close